Jonas Zaibys

Čia yra grupės pirmojo albumo viršelis. Power metalo viršelis. Overly tipiškas power metalo viršelis.

Šios dienos įrašas, kaip jau supratote, bus dedikuotas grupei Gloryhammer ir jų diskografijai.
Tai ganėtinai jauna grupė, susikūrusi 2013 metais, bet jau spėjusi išleisti 2 albumus. Jos įkūrėju tapo Christopher Bowes, kuris pasauliui plačiau yra žinomas, kaip kitos grupės – Alestorm – vokalistas. Jei Naisių gyventojai mokėtų angliškai, Alestorm koncerte juos ištiktų aparpalis, mat visos dainos ir apskritai sceninis įvaizdis yra susijęs su nesiliaujančiu lėbavimu ir panašiomis linksmybėmis. Nežinia, ar vokalistas nusprendė surimtėti, ar išvis paleisti vadžias, o galbūt tai nebuvo jo vieno mintis. Galų gale į naują kompaniją susirinko penki vyrukai, ir nusprendė žengti nauju keliu.

Christopheris, beje, čia nusprendė nedainuoti, o stoti prie jonikos ir tai buvo puiki mintis, mat Thomas Winkler, tapęs naujuoju grupės balsu, išties yra išskirtinio lygio vokalistas bei tikras ekspresijos virtuozas. Kiti pasirodė irgi ne iš kelmo spirti (na, nebent bosistas prisidėjo, nes buvo tiesiog kažkieno pažįstamas, bet čia powerio grupėse įprasta, tai viskas normaliai). Verta paminėti, kad nors vokalistas ir šveicaras, likusi grupės sudėtis – škotiškos kilmės, tad perdėtas humoro jausmas jiems, matyt, niekada nebuvo svetimas.

Taigi, prireikė grupei pavadinimo. Nežinau, kaip ten buvo iš tikrųjų, bet įsivaizduoju maždaug taip:

– Klausykit vyrai, mes turim būti tokie galingi kaip Hammerfall, bet daug labiau šlovingi ir epiški.
– Vadinasi, pavadinime privalo būti žodis „Hammer“. Jau turiu tris idėjas dainų tekstams apie kūjus!
– Ir dar privalo būti žodis „Glory“ nes gi kaip tu gali būti šlovingas, jei nepasišlovini savęs pavadinime…
– Teisingai, vyrai, būkim „Hammer Glory“
– Palaukit, čia mus su Crimson Glory dar pradės maišyt…Turiu idėją. Sukeičiam tuos žodius vietomis!
(penki bokalai į viršų)…

Tiksliau, taip būtų buvę, jei tai nebūtų parodija. O šiuo atveju parodijos esmė – lįsti į visuotinai priimtas „powerio“ klišes. Lįsti taip, kaip dar niekas nelindo!

Kur buvę, kur nebuvę, pasirodė pirmieji grupės gabalai internete. Kažkas panašaus į tai:

Muzikos kritikai karpė ausimis ir galvojo – na gal visai ir neblogai, tikras poweris, tik gal kiek daugoka nuvalkiotų klišių:

O tada pasirodė pilnas albumas „Tales of the Kindom of Fife“ ir viską sudėliojo į vietas. Grupė tapo tarpusavyje kovojančiais lyriniais personažais, Škotijos kaimų ir sugriuvusių eks-sostinių pavadinimai tapo šlovingomis magiško pasaulio gyvenvietėmis ir mūšių laukais, koncertai tapo herojiniais epais. Ir visa tai buvo ant tiek power metal, kad tūli „powerio“ gerbėjai net nežinojo kur dėtis – ar vis dar bandyti į tai žiūrėti rimtu veidu, pasipiktinti dėl over-klišiškumo, o gal vis dėl to prisidėti ir pasijuokti iš savęs pačių.

Kad aiškiau būtų, egzistuoja maždaug tokie epiškumo leveliai:
Mediocre: Dainuojate atsitiktines dainas apie šlovingus gyvenimiškus dalykus.
Normal: Dainuojate atsitiktines dainas apie šlovingus fantastiškus dalykus.
High: Albumą dedikuojate istorinei temai arba knygų ciklui.
Ultra high: Albumą dedikuojate savo pačių susikurtai legendai.
Super High: Albumą dedikuojate savo pačių susikurtai legendai, kurios personažais esate patys.
Over 9000: Albumą dedikuojate savo pačių susikurtai legendai, kurios personažais esate patys. Negana to, personažų vardus ir belekokius išgalvotus tikrinius daiktavardžius nuolat pinate į lyrics’us tarsi savaime suprantamą dalyką.

Nes kaip tu gali ramiu veidu ištverti šitokius lyricsus?

Trumpai tariant, piktojo burtininko Zargothrax’o (kurį ant scenos vaidina tas pats klavišininkas) užkerėti vienaragiai užpuolė Dundee kaimą. „Beautiful princess was raped“. Išvadas pasidarykit patys.

Žinoma, privaloma pavaizduoti neįsivaizduojamą blogį, nes nuo to pagrindinis herojus tampa dar šlovingesnis.

Čia, beje, pirmasis jų klipas. Iš dviejų. Didelio biudžeto jam niekas neplanavo. Juk kai esi didingas, esi didingas pats savaime.

Šiaip labai norėjosi idėti geros kokybės koncertinį live įrašą, bet deja, su gera įranga dieninių pasirodymų festivaliuose niekas nefilmuoja. Pabandžiau rasti kažką su geru vaizdu, kad galėtumėte įvertinti, kaip scenoje save atiduoda vokalistas.

Na ir žinoma, kaip be kūjo. Kūjis pavadinime – kūjis išgelbės pasaulį.

Grupė nepakliuvo į kažkokius topus, bet „powerio“ gerbėjų rate tapo puikiai žinoma. Pasirašė sutartį su „Napalm Records“ – šie, matyt, trolinime ižvelgė neblogą potencialą. Netgi nuskynė „Šiaurės Airijos Grammy“, kaip geriausi fantasy metalo naujokai. Nežinau, ar jiems šitoj vietoj parūpo nuskinti prizą ir už sci-fi, ar susišvietė, kad kas nors nesuprato bajerio, bet antrasis albumas „Space 1992“ pamušė rodos nebepamušamą over 9000 epiškumo lygį. Vienaragiai, burtininkai, goblinai ir didvyriai persikėlė tiesiai į kosmosą, Fife karalystė tapo tarpgalaktine imperija, o piktasis burtininkas Zargothrax’as susirado naujų galingų sąjungininkų – blogis tapo iš tiesų nepripažįstantis ribų. Na o scenine prasme tai taip pat lėmė kiek mažiau gitaros, ir kiek daugiau klavišinių bendrame skambesyje. Taip sakant, šiek tiek „Hammer“ užleido vietą dėl daugiau „Glory“. Štai turim ir antrąjį grupės klipą:

Paskutinis priedainis. Tiek daug sarkazmo atskleista vienu balso tono pakeitimu.

Įsivaizduojamas vakaras prie bokalų įrašų studijoje.
– Klausykit vyrai, kaip jums daina „Set the world on fire?“
– O čia kuri, Rage, E-type ar Pink?
– Nu šiaip aš norėjau naujo gabalo pavadinimą pasiūlyt…
– Pasaulį degint visi šiais laikais moka. Va kad kas nors kokią žvaigždžių sistemą sudegintų…
– Tai gal ir visą galaktiką tada?
– O tai gal tada jau ir apskritai viską…

Kaipgi be dainos apie kokį nors kūjį. Ir kažkoks nutrintas magiškas kūjelis čia jau nebetinka.

Net ir bosistas gavo atskirą dainą savo rolei. Juk reikia patrolint visus pasaulio kraštus, o paskui sujungti viską į istoriją.

Na o pabaigai, žinoma, teko viską sujungti į vieną visumą ir išpildyti vieną didžiausių „powerio“ štampų – išleisti ~10 minučių trunkantį muzikinį epą. Power metalo grupėms tai privaloma, geriausia kad būtų apie kokį nors didelį mūšį. Taip atsirado šis šedevras – „Apocalypse 1992“:

Keletas ištraukų iš lyrics’ų. Be komentarų:
„Soon the gateway would open and the elder god Korviliath of the eighteenth hell dimension would be unleashed onto the galaxy. The countdown to universal annihilation had begun.“
„Like tears of a unicorn lost in the rain, chaos will triumph this day.“
„It’s the rage, the cosmic rage. The cosmic rage of astral dwarves from Aberdeen.“
„Deep inside the Hootsman there lies a secret heart. Barbarian is a cyborg powered by a neutron star.“

Kuo baigėsi mūšis, nespoilinsiu – kam įdomu, patys sužinos :)
===========================================================

Taigi, pristačiau mažai žinomą grupę, vis dėlto smarkiai išsiskiriančią bendrame kontekste – ji sugeba ne tik gerai pasišaipyti iš kitų ir (tai svarbiausia) savęs, bet ir nuolat didinti savo gerbėjų ratą – ir netgi tarp tų pačių power metalo klausytojų, kurie su dideliu susikaupimu ir rimtumu klauso Stratovarius, Dragonforce ar Lucos Turillio. Galbūt tai žanro specifika. Doom ar gothic metalo parodija matyt irgi būtų juokinga, bet taip ir liktų tik parodija, o štai čia turim ir parodiją, ir vis delto pilnavertį „powerį“, kurio ritmas ir kokybė kalba pati už save. Fantastikos mėgejai turbūt supras tokį palyginimą: jei „Gloryhammer“ būtų literatūros kūrinys, veikiausiai tai būtų „Deathstalker“ serija. Kitose srityse vaizdingų palyginimų aš nelabai ir turiu.

Grupė jau kartą koncertavo Forum Palace, Vilniuje – tuomet buvo dar beveik visiškai nežinoma, apšildė Stratovarijų. Nors publika iš pradžių nesuprato bajerio, „Unicorn Invasion of Dundee“ galiausiai užkabino visus.
Dar kartą juos nusišypsojo laimė pamatyti jau rimtesniame Europiniame festivalyje. Nedažnai tenka dalyvauti koncerte, dėl kurio atskirai pasipuošia ne tik atlikėjai, bet ir dalis publikos. Ir beveik niekada, kai tai – didelio summerfest’o vidurdienio lineup’o grupės pasirodymas. Tačiau savo akimis mačiau – fanai ėjo apsirengę vienaragiais, goblinais ir dar velnias žino kuo. O tai jau šį bei tą reiškia…

Komentarai įrašui Power metalas, kaip parodija pačiam sau. Antra dalis. Gloryhammer yra išjungti | In: Muzika | tags: gloryhammer, metalas, parodija, power. | #

Paveikslėlis iš google, vienas pirmų ką galima rasti įvedus žanro pavadinimą. Mitiška ir konceptualu.

Nors iš pradžių tiesiog norėjau pristatyti vieną įdomią grupę, šis pristatymas gavosi daug ilgesnis negu tikėjausi. Teko pradėti labai nuo aplinkui, dėl tam tikrų veikiausiai ir kultūrinių priežąsčių. Taip jau nutiko, kad susidūriau su paradoksalia situacija: kaip Sovietų Sąjungoje nebuvo sekso, taip Lietuvoje nėra power metalo. Nėra netgi tinkamo šiai frazei vertimo. O deramam šios grupės pristatymui, reikia bent jau suprasti, kas tas power metalas, ir su kuo jis valgomas. Todėl teko straipsnį skelti į dvi dalis, kurių pirmoji ir bus toks nukrypimas – power metalo, kaip apskritai žanro, pristatymas.


Iš kur gi jis atsirado?

Nors yra įvairių teorijų, liaudyje dažnai laikoma, kad power metalas susikūrė iš heavy metalo simbiozės su speed metalu, kur eksperimentai atliekant greitus gitarų solo, harmoningus perėjimus, pridedant klavišininką, bei melodingus, kartais net chorinius priedainius, išsivystė į atskirą metalo žanrą. Kiti gi teigia, jog power metalą, kaip atskirą žanrą, išskirti pasidarė galima tada, kai visuotinai akivaizdus pasidarė kitas bruožas: būtent jo dainų ir sceninio įvaizdžio tematika (maginė fantastika, mitologija, heroizmas). Iš esmės, čia vieni kitiems labai neprieštarauja. Dar yra ginčų, kas turėjo didesnę įtaką „powerio“ vystymuisi – europietiška heavy metalo kryptis, kaip kad Accept ar Helloween (pastarieji pusiau oficialiai laikomi pirmąja power metalo grupe) ar amerikietiškas (dalinai kanadietiškas) Liege Lord ir Anvil speedas. Yra netgi tokių, kurie į pradininkus stato Black Sabbath (ir tai gana geras argumentas, žinoma kalbant apie Sabatus su Dio). O kai kas apskritai nepripažįsta ankstyvųjų krypčių, ir mano kad poweris išpopuliarėjo kartu su „youtube“. Kaip ten iš tiesų yra, analizuoti nesiimsime – galime tik sutarti, kad veikiausiai visi, netgi paskutinieji, yra kažkiek teisūs.

Šiuolaikinis „poweris“

Šiuo metu žanras išgyvena antrąją populiarumo bangą. Be viso kito, natūralu, kad tam įtakos turėjo tinklo MMORPG suklestėjimas, stalo žaidimų atgimimas, bei šioks toks fantastinės literatūros pakilimas – šie dalykai visada eina koja kojon. Dar natūraliau, kad tokioje aplinkoje naujos, ir jau nebe tokios naujos grupės, koncentravosi būtent ties fantastine – herojine tematika. Ir būtent už tą tematiką šiuolaikiniai „powerio“ atlikėjai sulaukia tam tikros kritikos. Iš vienos pusės, visokios giliai dvasingos asmenybės kaltina šiuolaikinį stilių savo nerimtumu arba nerealistiškumu – na jūs pabandykit padainuoti apie nelaimingą meilę arba dvasios kančias, skambant power akordams. Tačiau power metalas nėra skirtas susimąstymui. Jis, kaip kadaise happy rave, skirtas fantazijai, skrydžio pojūčiui, euforijai, didybei ir, žinoma, „mošpitams“. O tokiu atveju lyricsų darbas – užimti tave iki priedainio, kur jau adrenalinas trykš į visas puses pilnu tempu. Iš kitos pusės, kritikais tampa tie patys senojo „speedo“ mėgėjai – šie, veikiausiai, norėtų, kad žanras grįžtų prie savo ištakų, nes eina ne ta kryptimi, kuri jiems patinka. Ir pirmieji, ir antrieji turi šiokių tokių argumentų, tačiau pirmieji vienaip ar kitaip klausosi, o antrieji vienaip ar kitaip nesiklausytų. Ir, galų gale, power metalas vis dėlto nėra toks kraštutinis, kokį hiperbolizuojantys kritikai nori nupiešti. Pilna „powerio“ grupių su ganėtinai įvairiais ir prasmingais tekstais, o ir apskritai prasmė yra reliatyvus dalykas.
Internetuose kažkada užtikau juokais rašytas taisykles power metalo grupėms – kas netingit, permeskit akimis, esmę pagausit labiau:
Nuoroda
Aukščiau aš, žinoma, užsiminiau apie normalius kritikus. Tokių kritikų kaip „poweris šūdas nes man patinka death/black/doom“ pilna ant kiekvieno kampo, bet su jais aiškintis yra bergždžias reikalas.

Power metalas ir Lietuva

Čia galima paminėti ir Lietuvos sceną. Power metalo grupių čia rasite gal vieną dvi. Prisipažinsiu, nesu vietinės rinkos ekspertas, tad žinau tik Thundertale, na iš dalies gal Soul Stealer galima pritempti.
Turbūt šitoj vietoj reikia įterpti pastebėjimą, kad prastų „powerio“ grupių iš esmės nebūna, nes žanras yra labai reiklus gitarai ir vokalui, ir grupės pakankamai anksti supranta, kad jei vokalas greito buildup’o metu skamba kaip skerdžiamos kiaulės žviegimas, verčiau pasirinkti mažiau sudėtingą žanrą. Tai gal čia ir yra viena iš priežąsčių, kodėl tų lietuviškų grupių taip mažai. Nors reikia pripažint, „speed’o“ ritmų netrūko mūsiškėje 9 dešimtmečio muzikoje…
Bėda yra vis dėlto ne grupių kiekyje, o tame fakte, kad stiliaus populiarumas atrodo Lietuvą tarsi aplenkęs. Ir čia spėlioti galima daug – kiek pamenu, sugriuvus sovietmečiui karaliavo black ir death, gal „powerio“ užuomazgoms vietos nebeliko. O gal čia nacionalinis charakteris toks, kad jeigu dainoje (kaip ir kine, poezijoje, literatūroje ir t.t.) nėra agonijos ir susikaupimu pasireiškiančio nirvaninio katarsio, ji nelabai patinka tūlam lietuviui. O gal tiesiog koncertų ir festivalių organizatoriai nemato čia didelio pelno – juk pernai net „Manowar“ bilietų nesugebėjome nupirkti pakankamai, tad tiems teko atšaukti koncertą. Tiesa, su koncertais situacija šiek tiek gerėja, jau sulaukiam bent poros trejeto grupių per metus kokiam „Forume“ ar „Lofte“. Bet koks žanro mėgėjas iš normalios Europos dabar pafeispalmintų, bet ką jau padarysi, svarbu judėti į priekį, kad ir lėtai.
Pasinaudodamas proga dar paburnosiu ant Lietuvių metalistų – nuo tada, kai Lietuvoje atsirado internetas, teko išnaršyti ne vieną metalo forumą. Nežinau kodėl, bet jie siaubingai netolerantiški „poweriui“ ir nelankstūs – labai primena pasikėlusius sporto klubo berniokus, kurie purkštauja ir varsto tave reikšmingais žvilgsniais, kai pakaitomis darai pratimą ant to paties treniruoklio, ir užsidedi mažesnį svorį. Lygai taip pat ir tuose forumuose – jeigu tau kažkieno klausoma muzika per sunki, tai „tau čia ne vieta“, „dink iš čia popsiste“, „poweris, syphonic ir (kai kam apsivercia liezuvis netgi) heavy – malalietkų metalas/iš viso ne metalas“, mol jie labai reikšmingi ir išmintingi, nes klauso kokius nors Anal Bleeding (taip, čia tikras pavadinimas). Na va, išliejau dūšią, galime tęsti toliau.

Išvados

Taigi, galime išsivesti gal ne visiškai tikslų, bet gana logišką šiuolaikino „powerio“ apibūdinimą: tai melodingas metalas, dažniausiai su dviem labai aukšto lygio gitaristais, atsipūtusiu bosistu, greitu būgnininku, virtuozu (nes ir jis gauna pagroti solo) klavišininku, ir skardaus aukšto (nebūtinai!) balso vokalistu. Tekstuose bei sceniniuose įvaizdžiuose tikėtina rasti daug magijos, fantastikos, mistikos ar heroizmo. Youtube veikiausiai kas antram gabalui galima rasti mėgėjų sumontuotą anime stiliaus klipą, ar bent jau pritaikytą nuotrauką. Vienai temai neretai bus paskirtas mažiausiai vienas albumas, o kartais ir apskritai visa diskografija, tačiau iš esmės, žanrui taip pat būdinga didelė įvairovė. „Poweris“ ganėtinai artimas heavy, symphonic, folk, viking ir kitiems melodingo metalo subžanrams.
Kaip pavyzdžius prie teminių diskografijų galima paminėti grupes Blind Guardian, kurių kuryba įkvėpta Tolkieno, arba Sabaton, dainuojančius apie istorinius mūšius bei jų didvyrius. Nuo jų neatsilieka Luca Turilli (Rhapsody of fire), su fantastinėmis „Smaragdinio Kalavijo“ operomis, Hammerfall, kadaise apdainavę R.R.Martino knygas, Alestorm, šlovinantys piratus ir alkoholį, vikingų mėgėjai Grand Magus, ir daugelis kitų. Šlovinti muziką, kurią groji, arba tiesiog save, čia irgi įprasta. Kita vertus, yra ir tokių atlikėjų, kurie į kažkokius rėmus galvos kišti per daug nesistengia – Sonata Arctica, Bloodbound, Gamma Ray, galų gale tie patys naujai pakilę Helloween kuria tai, ką užsigeidžia, ir problemų nemato.


Linksmoji dalis

Tiesiog gero power metalo pavyzdžiai – keli žinomiausi šio žanro atlikėjai. Šitas dainas veikiausiai ir patys žinot.
Malonaus klausymo!

Komentarai įrašui Power metalas, kaip parodija pačiam sau. Pirma dalis. yra išjungti | In: Muzika | tags: Acept, Anvil, atlikėjai, Blind Guardian, dainos, Gamma Ray, grupės, Hammerfall, Helloween, Liege Lord, Manowar, metalas, muzika, power, poweris, Sabaton, Sonata Arctica, Soul stealer, speed metal, Thundertale, Turilli, žanras. | #