Power metalas, kaip parodija pačiam sau. Pirma dalis.


Paveikslėlis iš google, vienas pirmų ką galima rasti įvedus žanro pavadinimą. Mitiška ir konceptualu.

Paveikslėlis iš google, vienas pirmų ką galima rasti įvedus žanro pavadinimą. Mitiška ir konceptualu.

Nors iš pradžių tiesiog norėjau pristatyti vieną įdomią grupę, šis pristatymas gavosi daug ilgesnis negu tikėjausi. Teko pradėti labai nuo aplinkui, dėl tam tikrų veikiausiai ir kultūrinių priežąsčių. Taip jau nutiko, kad susidūriau su paradoksalia situacija: kaip Sovietų Sąjungoje nebuvo sekso, taip Lietuvoje nėra power metalo. Nėra netgi tinkamo šiai frazei vertimo. O deramam šios grupės pristatymui, reikia bent jau suprasti, kas tas power metalas, ir su kuo jis valgomas. Todėl teko straipsnį skelti į dvi dalis, kurių pirmoji ir bus toks nukrypimas – power metalo, kaip apskritai žanro, pristatymas.


Iš kur gi jis atsirado?

Nors yra įvairių teorijų, liaudyje dažnai laikoma, kad power metalas susikūrė iš heavy metalo simbiozės su speed metalu, kur eksperimentai atliekant greitus gitarų solo, harmoningus perėjimus, pridedant klavišininką, bei melodingus, kartais net chorinius priedainius, išsivystė į atskirą metalo žanrą. Kiti gi teigia, jog power metalą, kaip atskirą žanrą, išskirti pasidarė galima tada, kai visuotinai akivaizdus pasidarė kitas bruožas: būtent jo dainų ir sceninio įvaizdžio tematika (maginė fantastika, mitologija, heroizmas). Iš esmės, čia vieni kitiems labai neprieštarauja. Dar yra ginčų, kas turėjo didesnę įtaką „powerio“ vystymuisi – europietiška heavy metalo kryptis, kaip kad Accept ar Helloween (pastarieji pusiau oficialiai laikomi pirmąja power metalo grupe) ar amerikietiškas (dalinai kanadietiškas) Liege Lord ir Anvil speedas. Yra netgi tokių, kurie į pradininkus stato Black Sabbath (ir tai gana geras argumentas, žinoma kalbant apie Sabatus su Dio). O kai kas apskritai nepripažįsta ankstyvųjų krypčių, ir mano kad poweris išpopuliarėjo kartu su „youtube“. Kaip ten iš tiesų yra, analizuoti nesiimsime – galime tik sutarti, kad veikiausiai visi, netgi paskutinieji, yra kažkiek teisūs.

Šiuolaikinis „poweris“

Šiuo metu žanras išgyvena antrąją populiarumo bangą. Be viso kito, natūralu, kad tam įtakos turėjo tinklo MMORPG suklestėjimas, stalo žaidimų atgimimas, bei šioks toks fantastinės literatūros pakilimas – šie dalykai visada eina koja kojon. Dar natūraliau, kad tokioje aplinkoje naujos, ir jau nebe tokios naujos grupės, koncentravosi būtent ties fantastine – herojine tematika. Ir būtent už tą tematiką šiuolaikiniai „powerio“ atlikėjai sulaukia tam tikros kritikos. Iš vienos pusės, visokios giliai dvasingos asmenybės kaltina šiuolaikinį stilių savo nerimtumu arba nerealistiškumu – na jūs pabandykit padainuoti apie nelaimingą meilę arba dvasios kančias, skambant power akordams. Tačiau power metalas nėra skirtas susimąstymui. Jis, kaip kadaise happy rave, skirtas fantazijai, skrydžio pojūčiui, euforijai, didybei ir, žinoma, „mošpitams“. O tokiu atveju lyricsų darbas – užimti tave iki priedainio, kur jau adrenalinas trykš į visas puses pilnu tempu. Iš kitos pusės, kritikais tampa tie patys senojo „speedo“ mėgėjai – šie, veikiausiai, norėtų, kad žanras grįžtų prie savo ištakų, nes eina ne ta kryptimi, kuri jiems patinka. Ir pirmieji, ir antrieji turi šiokių tokių argumentų, tačiau pirmieji vienaip ar kitaip klausosi, o antrieji vienaip ar kitaip nesiklausytų. Ir, galų gale, power metalas vis dėlto nėra toks kraštutinis, kokį hiperbolizuojantys kritikai nori nupiešti. Pilna „powerio“ grupių su ganėtinai įvairiais ir prasmingais tekstais, o ir apskritai prasmė yra reliatyvus dalykas.
Internetuose kažkada užtikau juokais rašytas taisykles power metalo grupėms – kas netingit, permeskit akimis, esmę pagausit labiau:
Nuoroda
Aukščiau aš, žinoma, užsiminiau apie normalius kritikus. Tokių kritikų kaip „poweris šūdas nes man patinka death/black/doom“ pilna ant kiekvieno kampo, bet su jais aiškintis yra bergždžias reikalas.

Power metalas ir Lietuva

Čia galima paminėti ir Lietuvos sceną. Power metalo grupių čia rasite gal vieną dvi. Prisipažinsiu, nesu vietinės rinkos ekspertas, tad žinau tik Thundertale, na iš dalies gal Soul Stealer galima pritempti.
Turbūt šitoj vietoj reikia įterpti pastebėjimą, kad prastų „powerio“ grupių iš esmės nebūna, nes žanras yra labai reiklus gitarai ir vokalui, ir grupės pakankamai anksti supranta, kad jei vokalas greito buildup’o metu skamba kaip skerdžiamos kiaulės žviegimas, verčiau pasirinkti mažiau sudėtingą žanrą. Tai gal čia ir yra viena iš priežąsčių, kodėl tų lietuviškų grupių taip mažai. Nors reikia pripažint, „speed’o“ ritmų netrūko mūsiškėje 9 dešimtmečio muzikoje…
Bėda yra vis dėlto ne grupių kiekyje, o tame fakte, kad stiliaus populiarumas atrodo Lietuvą tarsi aplenkęs. Ir čia spėlioti galima daug – kiek pamenu, sugriuvus sovietmečiui karaliavo black ir death, gal „powerio“ užuomazgoms vietos nebeliko. O gal čia nacionalinis charakteris toks, kad jeigu dainoje (kaip ir kine, poezijoje, literatūroje ir t.t.) nėra agonijos ir susikaupimu pasireiškiančio nirvaninio katarsio, ji nelabai patinka tūlam lietuviui. O gal tiesiog koncertų ir festivalių organizatoriai nemato čia didelio pelno – juk pernai net „Manowar“ bilietų nesugebėjome nupirkti pakankamai, tad tiems teko atšaukti koncertą. Tiesa, su koncertais situacija šiek tiek gerėja, jau sulaukiam bent poros trejeto grupių per metus kokiam „Forume“ ar „Lofte“. Bet koks žanro mėgėjas iš normalios Europos dabar pafeispalmintų, bet ką jau padarysi, svarbu judėti į priekį, kad ir lėtai.
Pasinaudodamas proga dar paburnosiu ant Lietuvių metalistų – nuo tada, kai Lietuvoje atsirado internetas, teko išnaršyti ne vieną metalo forumą. Nežinau kodėl, bet jie siaubingai netolerantiški „poweriui“ ir nelankstūs – labai primena pasikėlusius sporto klubo berniokus, kurie purkštauja ir varsto tave reikšmingais žvilgsniais, kai pakaitomis darai pratimą ant to paties treniruoklio, ir užsidedi mažesnį svorį. Lygai taip pat ir tuose forumuose – jeigu tau kažkieno klausoma muzika per sunki, tai „tau čia ne vieta“, „dink iš čia popsiste“, „poweris, syphonic ir (kai kam apsivercia liezuvis netgi) heavy – malalietkų metalas/iš viso ne metalas“, mol jie labai reikšmingi ir išmintingi, nes klauso kokius nors Anal Bleeding (taip, čia tikras pavadinimas). Na va, išliejau dūšią, galime tęsti toliau.

Išvados

Taigi, galime išsivesti gal ne visiškai tikslų, bet gana logišką šiuolaikino „powerio“ apibūdinimą: tai melodingas metalas, dažniausiai su dviem labai aukšto lygio gitaristais, atsipūtusiu bosistu, greitu būgnininku, virtuozu (nes ir jis gauna pagroti solo) klavišininku, ir skardaus aukšto (nebūtinai!) balso vokalistu. Tekstuose bei sceniniuose įvaizdžiuose tikėtina rasti daug magijos, fantastikos, mistikos ar heroizmo. Youtube veikiausiai kas antram gabalui galima rasti mėgėjų sumontuotą anime stiliaus klipą, ar bent jau pritaikytą nuotrauką. Vienai temai neretai bus paskirtas mažiausiai vienas albumas, o kartais ir apskritai visa diskografija, tačiau iš esmės, žanrui taip pat būdinga didelė įvairovė. „Poweris“ ganėtinai artimas heavy, symphonic, folk, viking ir kitiems melodingo metalo subžanrams.
Kaip pavyzdžius prie teminių diskografijų galima paminėti grupes Blind Guardian, kurių kuryba įkvėpta Tolkieno, arba Sabaton, dainuojančius apie istorinius mūšius bei jų didvyrius. Nuo jų neatsilieka Luca Turilli (Rhapsody of fire), su fantastinėmis „Smaragdinio Kalavijo“ operomis, Hammerfall, kadaise apdainavę R.R.Martino knygas, Alestorm, šlovinantys piratus ir alkoholį, vikingų mėgėjai Grand Magus, ir daugelis kitų. Šlovinti muziką, kurią groji, arba tiesiog save, čia irgi įprasta. Kita vertus, yra ir tokių atlikėjų, kurie į kažkokius rėmus galvos kišti per daug nesistengia – Sonata Arctica, Bloodbound, Gamma Ray, galų gale tie patys naujai pakilę Helloween kuria tai, ką užsigeidžia, ir problemų nemato.


Linksmoji dalis

Tiesiog gero power metalo pavyzdžiai – keli žinomiausi šio žanro atlikėjai. Šitas dainas veikiausiai ir patys žinot.
Malonaus klausymo!



Gamma Ray – Send me a Sign



Hammerfall – Riders of the Storm



Sonata Arctica – Fullmoon



Sabaton – Metal Crue



Sabaton – Ghost Division



Dragonforce – Through Fire and Flames



Rhapsody of Fire – Emerald Sword



Helloween – I Want Out



Stratovarius – Hunting High and Low



Russel Allen & Jorn Lande – Down From the Mountain


Manegarm – Odin Owns Ye All


Powerwolf – Army Of The Night


No Comments, Comment or Ping

Reply to “Power metalas, kaip parodija pačiam sau. Pirma dalis.”

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos